Andrius Aleksandravičius / „Getty Images“
Lietuvoje Velykos ( Velykos ) yra švenčiausios atostogos. Tai reiškia 40 dienų gavėnios pabaigą ir prasideda Palmių sekmadienį, trunkančią per visą Šventąją savaitę, kai lietuviai kelis kartus lankosi bažnyčioje. Taip pat yra keletas lietuvių kultūrai būdingų tradicijų.
Verbu sekmadienis
Velykų ar velykų šventimas Lietuvoje iš tikrųjų prasideda Palmių sekmadienį, prasidedant Didiajai savaitei. Tačiau „Palmių sekmadienis“ iš tikrųjų yra klaidinga, nes delnai auga šilto, drėgno klimato sąlygomis. Vietoje jų naudojamos verbų arba „nykštukų eglių“ šakos. Verbos renkamos, o vėliau puošiamos gėlėmis ir kaspinais. Po palaiminimo bažnyčioje, jie namo ir džiovinami. Adatos ištraukiamos ir išsaugomos, kad būtų sudegintos kaip smilkalai tokiomis katastrofomis, kaip perkūnija, liga ir mirtis. Apsaugotos plikos šakos yra sukabintos už šventų paveikslėlių arba namų gegnėse.
Šventasis ketvirtadienis
Šventasis ketvirtadienis, arba Didysis Ketvirtadienis lietuviškai, yra apeigų valymo metas. Senovėje pirtys buvo šildomos, o šalia vandens telkinių reikėjo greitai panirti į upę, ežerą ar tvenkinį (arba bent jau prapūstą purslą ant veido). Ne tik buvo būtina išvalyti savo asmenį, bet ir visas namas ir viskas jame - langai, viryklės, sienos, drabužiai - turėjo būti nesugadintos.
Geras penktadienis
Didįjį penktadienį Didysis penktadienis lietuviškai žmonės labai niūriai gerbia nukryžiuotą Kristų. Vaikams draudžiama triukšmauti, o šventąjį ketvirtadienį pradėtas namų valymas pasibaigia, nes, kaip turima prietarų, dulkės gali patekti į Jėzaus akis ir jis jau tiek kenčia. Kitas gana makabriškas Didžiojo penktadienio prietaras rodo, kad visas klaidas ir kenkėjus galima pašalinti iš namų, išbarstant kapinių dirvą ten, kur klaidos veisiasi!
Šventasis šeštadienis
Šventą šeštadienį Didysis Šeštadienis lietuvių kalba eina į bažnyčią laukti palaimintos ugnies ir vandens. Tikima, kad jie turi stebuklingų galių ir gali išgydyti daugybę negandų bei suteikti apsaugą. Į velykinį maistą - kiaušinius, druską, duoną, pyragą, kumpį, šoninę, dešrą, sviestą, sūrį, simbolinį sviestą ar ėriuką su cukrumi ir kitus maisto produktus, kurie skiriasi priklausomai nuo šeimos - krepšys yra atnešamas į palaiminimą bažnyčioje. Krepšelių palaiminimas yra įprasta tradicija tarp daugelio rytų europiečių. Kai kuriuose regionuose maistas palaiminamas šventąjį šeštadienį, o kiti - Velykų rytą.
Pasirengimas Velykoms šventąjį šeštadienį
Maistas, kuris bus valgomas per Velykas, paruošiamas šventąjį šeštadienį, vėliau visa šeima dažo velykinius kiaušinius. Šie margučiai yra dekoruoti dviem būdais. Paprasčiausia forma jie dažomi natūraliai, pavyzdžiui, svogūnų odelėmis, burokėliais, gėlių žiedlapiais, šienu ir medžio žieve. Elegantiškesni kiaušiniai gaminami atspariu vašku būdu.
Velykų vakarienė
Po Velykų ryto bažnyčios pamaldų žmonės grįžta į savo namus papietauti prabangių pusryčių su palaiminto maisto krepšeliu. Maistas pradedamas kiaušiniu, kurį gali supjaustyti ir pasidalinti visa šeima kaip vienybės ženklą, arba kiekvienas žmogus gali turėti savo kiaušinį ir skrebučius, prikimšdamas jį prie kito. Jei jūsų kiaušinio lukštas liks nesulūžęs po „užklupimo“, jums lemta ilgą gyvenimą.
Tuomet vakarienės metu visos stotelės ištraukiamos dengiant malonumų lentą, draudžiamą gavėnios metu ir dabar valgomą švenčiant Kristaus prisikėlimą. Kiaušiniai bet kokia įmanoma forma, kiaulės galva ar kepta kiaulė, keptos žąsys, kepta vištiena, keptas kumpis ar skrudinta ėriena, duona, sūris, dešra, bulvių dešra, šoninė, krienai ir kita. Beveik kiekviename patiekale yra blynai, koldūnai, kugelis, salotos ir grybai. Ir tada ateina neįtikėtinas desertų asortimentas. Tai apima Velykų duoną (Velykos Pyragas), Velykinį čigonų pyragą (Velyku Pyragas Cigonas), Rąstinį pyragą, Aguonų riekę (Pyragas su Aguonomis), Grybų sausainius (Grybai), Velykinį pyragą (Kaimak), Lydytą sūrio desertą (Pashka), Aguonų sausainius (Aguonu Sausainiukai) ir dar daugiau. Ir visa tai nusiplauti, geros stiprios kavos ir naminės giros, panašios į kwas.
Lietuvos Velykų močiutė ir Velykų zuikis
Velykų sekmadienį vaikai medžioja velykinius kiaušinius, kuriuos jiems paliko Velykų senelė (Velykų močiutė), dar žinoma kaip Velykė. Zuikio pagalbininkai dažo kiaušinius močiutei ir krauna juos į mažą krepšį, kurį traukia mažytis arklys. Močiutė kaip plaktuvą naudoja saulės spindulį ir kartais vietoj mažyčio arklio zuikiai traukia vežimėlį. Močiutė paskirsto kiaušinius visiems geriems vaikams. Blogi vaikai gauna tik vieną paprastą baltą kiaušinį. Panašu, kad šv. Mikalojaus dienos anglys yra triukas! Velykų zuikis (Velykos Kiškis) taip pat gerai matomas lietuviškose Velykose. Jis labai anksti per Velykas ryte iškepa zuikio formos sausainių partiją ir paskirsto juos visiems geriems vaikams.
Velykų prietarai
- Jei lietaus būna Velykų rytą, maži vaikai tegul jai liejasi ant galvos, kad būtų užtikrintas greitas augimas. Jei pakeliui į Velykų mišias praleisite moterį, įvyks avarija. Norėdami atsikratyti „prakeikimo“, turėsite pereiti savo žingsnius ir žengti dar vieną kelią į bažnyčią. Po Mišių asmuo, kuris namo atvyks pirmas, bus sėkmingas visus metus. Saugokitės stumimo ir skutimo.Jei per Velykas įvyktų nelaimingas atsitikimas, likusius metus lemtų nelaimė. Jei Velykų rytas saulėtas ir gražus, vasara bus teisinga. Jei lyja ar sninga, likusius metus tikimasi blogo oro.
